Prie bičių – nuo gyvenimo santuokoje
Gegužės pradžioje Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad per kelerius pastaruosius metus labai pastebimai nyksta bičių šeimos. Nykimas ypač ryškus Prancūzijoje, kur išmirė iki 83 procentų šių naudingų vabzdžių. Bendros bičių nykimo tendencijos Lietuvoje labai panašios į europines. Kaip vieną iš bičių išmirimo priežasčių mokslininkai įvardija intensyvų žemės ūkį ir pesticidų naudojimą. Krokialaukio seniūnijoje Krekštėnuose su šeima bitininkaujanti Ona Noruvienė sako, kad šiemet jų visų avilių bitelės po žiemojimo atsibudo kaip niekada stiprios ir ėmėsi darbo.
Ūkį didina tik savomis bitėmis
Onutė ir Arvydas susituokė prieš 42 metus. Jaunosios mama turėjo du avilius. Vieno bitelės ėmė ir išsispietė. Uošvė jaunųjų paprašė spiečių susemti. Bedirbant vabzdžiai taip sugėlė žentui rankas, kad jos net ištino. Onutė tikina, kad nuo to atvejo jos vyras labai pamilo biteles. Iš dviejų avilių, per tuos metus savų bičių niekam neparduodant ir nedovanojant, šiandien radosi du ūkiai: O.Noruvienės 200 avilių bitynas ir sūnaus Rimo – 50 šeimynų.
„Žmonės prašo parduoti bičių, bet mano vyrui gaila išpuoselėtas kitiems bitininkams perleisti. Toks nusistatymas jam tarsi sėkmės garantas. Kad ir kokia būtų žiema, gili ar atšiauri, jis visuomet nubrenda kiekvieno avilio gyventojų pasveikinti su Kalėdomis, pastuksena į kiekvieną namuką. Jautrūs gamtai ir abu mūsų sūnūs – Rimas ir tėvelio bendravardis Arvydas. Dukros į bitynus neįleidžiame, ji alergiška bičių įgėlimams. Kai turi tokią darnią, gerų, artimų žmonių komandą, gali daug ką padaryti ir nuovargio nejausti. Štai ir šiąnakt iki keturių ryto sukau medų, nes vyrai ilgai plušo, parvežė magazinus, reikėjo padirbėti. Pati be miego likau, bet vyrų jėgas pasaugojau“, – šypsosi Onutė, pirkėjams vis patardama rinktis šviežiausią, šią naktį išsuktą medų. Pavasarinis, suneštas iš kačiukų, klevų, pienių, ankstyvųjų vaismedžių, yra tirštesnis, greitai kristalizuojasi. Bitininkė visiems pataria nesusigundyti ilgai skystą formą išlaikančiu medumi. Ypač žiemą skysto nepirkti, nes jis nėra natūralus.
Jų ekologinis ūkis vienintelis rajone turi kokybės sertifikatą, išduotą Žemės ūkio ministerijos. Toks medus turėtų būti ypač brangus, bet bitininkė jį tądien pardavė palyginti pigiai – dvidešimt litų už kilogramą. Moteris daugiau nuleisdavo vyresniems ir ligotiems.
Norų ūkis yra nuolat tikrinamas įvairių institucijų. Jau savaitę šviežiu medumi prekiaujanti Onutė pirkėjams pateikusi ir jo atestavimo pažymėjimą. Siūlomo medaus diastazė – aukšta, vadinasi, mažai drėgmės, todėl jis yra tirštas.
Už prekystalio jaučiasi puikiai
Onutė su šypsena prisimena pirmuosius prekybos medumi metus. Nors augo jau trejetas vaikučių, viso bičių sunešto medaus niekaip nesuvalgysi ir su gausia šeimyna. Teko nešti į turgų. „Prekiavau iš kibirų. Niekaip nemokėjau gražiai įpilti į mažesnius indelius. Ne tik aš, ir vyras raudonavo. Juk mums buvo kokie 25-27 metai. Dabar už prekystalio aš jaučiuosi puikiai. Jaučiu, kad žmonės pasiilgę šviežio medaus, gerai perka. Pirkėjų veidai vis tie patys“, – stovėdama už tvarkingo prekystalio nuotaikingai pasakoja Onutė.
Onutė su šypsena prisimena pirmuosius prekybos medumi metus. Nors augo jau trejetas vaikučių, viso bičių sunešto medaus niekaip nesuvalgysi ir su gausia šeimyna. Teko nešti į turgų. „Prekiavau iš kibirų. Niekaip nemokėjau gražiai įpilti į mažesnius indelius. Ne tik aš, ir vyras raudonavo. Juk mums buvo kokie 25-27 metai. Dabar už prekystalio aš jaučiuosi puikiai. Jaučiu, kad žmonės pasiilgę šviežio medaus, gerai perka. Pirkėjų veidai vis tie patys“, – stovėdama už tvarkingo prekystalio nuotaikingai pasakoja Onutė.
Apsidairau, prekiaujančiųjų maistu kelios dešimtys, bet nė vienas neužtiesęs savo darbo vietos tokia vaiskiai balta ir tvarkinga staltiese su nėriniais. Pašnekovė patikina, kad tokios išskirtinės kokybės medumi ir negalinti kitaip prekiauti. Ir bitės nemyli nevalų, o tik švarius žmones. Jos šeimos nariai prie bitelių eina tik švarūs ir tvarkingi. Bet kur, tvarte ar daržinėje, gero medaus neišsuksi, reikia atskiros, švarios patalpos, nerūdijančio plieno įrankių. Reikia ir gerų avilių.
Tikslinuosi, ar bitininkystė pelningas verslas. „Daug esame į bityną įdėję. Naujas avilys kainuoja 400-500 litų, medsukys – 5 tūkst. litų, tūkstančius kainuoja atakiavimo įranga ir kitos priemonės. Niekuomet medaus nepilame į jau naudotą stiklainį, visuomet tik į naujus. Jau litas – už stiklainį. Dar etikečių gamyba, kitos išlaidos“, – vardija bitininkė. Ji prisiminė, kaip pavyduolių buvo apkalbėta, bet savo ūkio garbę apgynė. Vienas vyriškis pirko net du trilitrinius stiklainius medaus. Vos iš turgaus išėjusį jį pasivijo moteris ir tarsi perspėjo, kad jo nusipirktas medus yra parvežtas iš užsienio ir niekam tikęs. „Aš žmogui daviau savo adresą ir liepiau užsukti į mūsų ūkį, kada tik jis panorės, pasitikslinti. Ir jis atvyko, stebėjosi darbu, atsiprašė, kad suabejojo mūsų sąžiningumu. Labai atsakingai sakau, niekuo savo medaus negardiname, ką bitelės suneša, tą turime“, – teigia moteris.
„Neskubėk, palauk, – ragina dukrą Avižienių kaimo (Lazdijų rajonas) gyventoja Janina Šarkauskienė. – Čia gerulis medus. Kvapnus, natūralus. Pernai vis pirkau pas šią moterį. Nusipirkime, juk sūrį tai išvažiuodamos suspaudėme.“
„Gera prekiauti, kai esi laukiamas“, – tikina Onutė, vos spėdama atsakyti į pirkėjų klausimus. Pasitaiko ir užgaulių, kad ir nusistebėjimas, iš kur ji tiek medaus turinti. Tik taip į tai atsakanti: „Dirbkite, ir jūs turėsite.“ Ji neslepia, kad jei kas stebėtų jos šeimos darbą bityne, nustebtų, koks tai kruopštus ir atsakingas užsiėmimas. Prekyba turguje – tik poilsis. Iš turgaus Onutė skuba į bityną, o pirmadieniais visi keturi prie bičių praleidžia po septyniolika valandų. Šiuo metu bitėms bunda spietimosi instinktas, reikia kiekvieną avilį stebėti, neleisti spiestis. Norai dar nė vienam spiečiui neleido pabėgti.
Grikių medus pridaro nemalonumų
Norų bitės medų renka ekologiškose Žuvinto apylinkėse. Ne visi žemės ūkio verslu užsiimantys žmonės bitininkus vertina kaip savo verslo partnerius. Onutė labiausiai sielojasi, kad apylinkių ūkininkai nepradėtų purkšti laukų. Vienais metais į dalį avilių parskrido chemikalais atsiduodančių bitelių. Kitos jų į avilius neįleido, vargšelės žuvo.
Grikių augintojai iš Varėnos rajono prašo, kad bitės apdulkintų šiuos augalus, padidintų derlių. Dalis avilių specialiu transportu vėlai vakare perkeliama prie grikių laukų.
„Su grikių medumi esu turėjusi ir nemalonumų. Iš šio augalo suneštas medus turi nemalonų kvapą. Kartą pirkėjas sugrįžo aiškintis, kodėl taip yra. Grikiai ir viržiai žydi tuo pat metu. Sumišus šiems randasi dar aštresnis kvapas, bet toks medus teigiamai veikia sveikatą, fiziškai stiprina žmogų. Iš liepų neštas daugeliui kvapniausias ir skaniausias. Šiemet jo bus, nes liepos žada žydėti, kaip niekad anksčiau, gausiai“, – dėsto Onutė. Garbaus amžiaus pirkėjas Jonas pasidomi, ar ji turėsianti baltųjų akacijų medaus. Jis augęs tremtyje, Altajuje, ten toks skanus buvo šių medžių žiedų medus.
„Jau nemokėčiau gyventi be bičių. Vos pavasario sulaukiame, to meto, kai pradeda judėti bitės. Šiemet jos pakirdo šiek tiek vėliau, nors sniegas dar buvo neištirpęs. Bitė – tai stebuklingas Dievo kūrinys. Vakarais į jas negaliu atsižiūrėti. Koks kvapas bityne, kiek jėgų tai suteikia žmogui. Aš jų visai nebijau, kartais bityne pavaikštau tik su maudymosi kostiumėliu. Gal todėl ir ligoninėje esu gulėjusi tik gimdydama vaikus. Jei visi tokios veiklos turėtų, nei poliklinikų nereikėtų“, – pajuokauja Onutė ir kelis kartus pabeldžia į medį, dėl visa ko.
Jos pastebėjimu, žmonės skuba nudirbti darbus bityne, tinkamai neprižiūri turimų bitelių, neparuošia avilių žiemai, mažai ir naudos gauna. Vienas bitininkas klausė patarimo, ką jam daryti, kai aviliai dvokia? Bet kaip medus bus skanus, jei jis bites šeria česnakais?
Dauguma Onutės klientų – ypatingi pirkėjai, jau daug žinantys apie medaus ir jo produktų savybes. Vyrai moterų atsiųsti tik prie jos prekystalio stoviniuoja.
„Kai kaimynė dar neprekiavo medumi, pirkėjai klausdavo, kur ji dingusi. Kai aimanuodavo, kad grįš namo be medaus, patardavau pas kitus nusipirkti, bet šie tik ranka numodavo“, – įsilingavo pagirti ir sūriais greta prekiaujanti moteris.
„Tik Norų medų valgau. Geras jis, kokybiškas. Pernai net vaikaičiai nevalgė, kai iš kitur jiems nupirkau“, – pasiguodė Birutė Vaitkevičienė iš Simno. Jau dėdama pirkinį į krepšį ji tarsteli, kad ir kaukę iš medaus pasidaranti, tik kitų komponentų nesakė. Jos žodžiais tariant, medus labai sveikas su arbata ir imbieru ar alijošiumi.
Aldona Kudzienė („Alytaus Naujienos“)
http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=7199
